Pereiti prie turinio

Kataras

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Kataro valstybė
arab. دولة قطر
Dawlat Qaṭar
Kataro vėliava Kataro herbas
Vėliava Herbas
Himnas: Taika emyrui
Kataras žemėlapyje
Kataras žemėlapyje
Valstybinė kalbaarabų
Sostinė
ir didžiausias miestas
Doha
Valstybės vadovai
 • emyras
 • premjeras
 • -

Tamimas bin Hamadas al Tanis
Chalidas bin Chalifa bin Abdulazizas al Tanis
-
Plotas
 • Iš viso
  % vandens

11 581 km2 (158)
0,8 %
Gyventojų
 2020
 Tankis

2 795 484 (139)
176 žm./km2 (76)
BVP
 • Iš viso
 • Vienam gyventojui
2019
273,3[1] mlrd. $ (58)
60 804[2] $ (6)
ValiutaKataro rialas (QAR)
Laiko juosta
 Vasaros laikas
UTC+3
netaikomas
Nepriklausomybė
Paskelbta
nuo Jungtinės Karalystės
1971 m. rugsėjo 3 d.
Interneto kodas.qa
Telefono kodas974
Kirčiavimas Katãras [3]

Kataras (arab. قطر‎ = Qaṭar; oficialiai Kataro Valstybė, arab. دولة قطر‎ = Dawlat Qaṭar) – valstybė Vakarų Azijoje, Arabijos pusiasalio rytinėje dalyje. Pietuose ribojasi su Saudo Arabija, vakaruose, šiaurėje ir rytuose – su Persijos įlanka. Sostinė – Doha.

Plinijus Vyresnysis I a. viduryje mini šio pusiasalio gyventojus Catharrei. Po šimtmečio vietovardį Catara mini Klaudijus Ptolemėjus.[4][5] Nėra aišku, iš kur šis pavadinimas kilęs. Galbūt jis sietinas su žodžiu muqāṭarah, reiškiančiu tam tikrą prekybą urmu, arba žodžiu qiṭār („karavanas“).[6]

Bachreino regiono istorija
Dilmunas, Maganas
Rašidunai > Omejadai > Abasidai
Karmatai
Ujunidų dinastija
Usfuridų dinastija
Ormuzas
Džebridų dinastija
Muntafikų dinastija, Portugalai
Osmanų imperija
Bani Chalidai
Saudo Arabija, Bahreinas, Kataras, Kuveitas, JAE
Pagrindiniai straipsniai – Kataro istorija ir Bachreinas (regionas).

Iki islamo atsiradimo pusiasalyje dominavo įvairios užsienio jėgos, tokios kaip Persų dinastija. Paskutiniosios Persų dinastijos valdymo metu, Kataro pusiasalis buvo įtrauktas į didelį Bahreino regioną.

Islamo eros metu Kataras buvo viena pirmųjų vietų, kur buvo įvestas Islamo tikėjimas. Viduramžiais Kataras buvo daugiau nei priklausomas, mat buvo svarbus centras Persijos įlankos – Indijos vandenyno prekyboje. Čia keitėsi įvairios vietinės ir okupantų dinastijos.

1732 m. iš Kuveito į visą Bachreino regioną migravo klajokliai beduinai Bani chalidai, kurie įsitvirtino Zubaros mieste, esančiame Kuveito teritorijoje. Šis miestas labai greitai tapo svarbiu prekybos centru.

1783 m., pasibaigus Bani chalidų karui su okupantais persais, persai buvo išvyti, o Zubara tapo Bani chalidų centriniu miestu. Tokiu būdu Kataro teritorija kurį laiką buvo įgijusi svarbiausią padėtį Bahreino regione. Po keliolikos metų, 1797 m., Bani chalidų sostinė buvo perkelta į kitas vietas.

Po ilgus amžius trukusio Osmanų ir Britų imperijos dominavimo regione, Kataras tapo nepriklausoma valstybe 1971 m. rugsėjo 3 dieną (tačiau nepriklausomybės diena švenčiama gruodžio 18 dieną).

Politinė sistema

[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
Pagrindinis straipsnis – Kataro politinė sistema.

Katarą valdo šeichai. Čia vyrauja sistema vadinama emyratu – absoliutine monarchija.

Administracinis suskirstymas

[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
Kataro savivaldybės
Pagrindinis straipsnis – Kataro savivaldybės.

Kataras skirstomas į 10 savivaldybių:

  1. Dohos savivaldybė الدوحة
  2. Guvarija الغويرية
  3. Džumalija الجميلية
  4. Chauras الخور
  5. Vakra الوكرة
  6. Rajanas الريان
  7. Džarija al Batna جريان الباطنة
  8. Šamalas الشمال
  9. Um Salalas أم صلال
  10. Mesaidas مسيعيد

Statistikos reikmėms savivaldybės papildomai sudalintos į zonas (2004 m. iš viso buvo 97 zonos).

Beveik visą šalies plotą užima dykuma.
Pagrindinis straipsnis – Kataro geografija.

Kataras yra šalis šiaurės rytų Arabijos pusiasalyje, prie Persijos įlankos. Pietuose ribojasi su Saudo Arabija. Kataro aukščiausias taškas – Qurayn Abu al Bawl (103 m.) Beveik visą šalies plotą užima dykuma, vakarų pakrantėje esama neaukštų kalnų. Lyja labai retai (kritulių kiekis mažesnis, nei 100 mm per metus) paprastai žiemą, kilus audrai.

Kataro sostinė Doha.
Pagrindinis straipsnis – Kataro ekonomika.

Ekonomikos pagrindą sudaro naftos bei gamtinių dujų gavyba ir perdirbimas. Norėdama sumažinti šalies priklausomybę nuo naftos, vyriausybė skatina žvejybą ir žemės ūkį. Penktame dešimtmetyje mažesnės naftos šalys, kaip Kataras ir Kuveitas, ėmė kviestis darbininkus iš kitų Vidurinių Rytų kraštų, Indijos ir Pakistano. Savo darbo jėgos nebeužteko sparčiai augančiai naftos pramonei. Šiuo metu imigrantų joje daugiau negu vietinių žmonių.

Pagrindinis straipsnis – Kataro demografija.

Vietinių arabų kilmės gyventojų ~62 000 (1973); kiti – atvykėliai iš kitų šalių – Irano, Indijos, Pakistano. Dauguma tikinčiųjų musulmonai. 50 % beraščių.

Mirtingumas – vienas mažiausių pasaulyje.[7]

Pagrindinis straipsnis – Kataro kultūra.

2022 m. Katare vyko XXII pasaulio futbolo čempionatas.

Kita informacija

[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
  1. Gross domestic product 2019, PPP, Pasaulio Bankas, 2020-07-01. Suarchyvuotas originalas. Nuoroda tikrinta 2020-08-25.
  2. Report for Selected Countries and Subjects, tikrinta 2018-04-20
  3. Pasaulio vietovardžių žodynas. – Vilnius, Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2006–2014. (VLKK versija)
  4. Benjaminas Mašalaitis. „Pasaulio valstybės“. – Kaunas, „Šviesa“, 2007. // psl. 161
  5. History Of Qatar. Qsa.gov.qa (archyvuota 2017-06-06).
  6. Amer, Ismail; Al-'Arifi, Saleh; Babiker, Ahmad Abdullah; Al-Nasr, Bassam; Abdul Karim, Nidham; Al-Kuwari, Fatima; Al-Shayb, Ali Ibrahim; Aziz, Mohammed Al-Khuzami; Fakhro, Nasser Abdulrahman; Al-Kuwari, Mohammed Khalifa (1998). Al-Khayyat, Hassan; Al-Emadi, Hassan Darwish (eds.). موسوعة المعلومات القطرية – المجلد الجغرافي [Encyclopedia of Qatari Information – The Geographical Volume] (in Arabic). Doha: College of Humanities and Social Sciences, University of Qatar. p. 17.
  7. Iliustruota faktų enciklopedija. Vilnius: Alma littera. 2005. p. 341. ISBN 9955-08-783-8.
Kataras
Morty Proxy This is a proxified and sanitized view of the page, visit original site.