Sausio 14

Sausio 14 diena – 14-oji metų diena pagal Grigaliaus kalendorių. Nuo šios dienos iki metų galo lieka 351 diena (keliamaisiais metais – 352).

Informacija

Šventės

• Rytų stačiatikių bažnyčia – Naujieji Metai (pagal Julijaus kalendorių);
• Indija – Makar Sankranti.

Vardadieniai

• Auksė – Feliksas – Hilarijus – Laimis – Lilija – Teodozijus
• Auksys – Auksius – Auksuolė – Dailius – Laimonas – Lelija

Šią dieną Lietuvoje

Įvykiai

• 1919 – Kaune Raudonojo Kryžiaus draugijos iniciatyva įsteigta 50-ies lovų ligoninė Lietuvos kariuomenės kariams;
• 1991 – Lietuvoje, Latvijoje ir Estijoje paskelbtas trijų dienų gedulas Sausio 13 aukoms Lietuvoje atminti;
• 1991 – įkurta Sausio 13 brolija, suvienijusi Nepriklausomybės gynėjus savanorius;
• 1991 – per Lietuvos radijo antrąją programą pradėtos tansliuoti radijo stoties „Laisvoji Europa“ lietuviškos laidos;
• 1993 – per Lietuvą praūžė uraganas „Anatolijus“;
• 1998 – Vilniuje atidarytas Australijos garbės konsulatas;
• 2000 – Lietuva prisijungė prie bendros Šiaurės ir Baltijos šalių programos, skirtos kovai su tuberkulioze;
• 2005 – Tarptautinės krepšinio federacijos Europos padalinio FIBA Europos vadovų ir Lietuvos krepšinio federacijos bei Vyriausybės vadovų parašais patvirtinta, kad po 72 metų pertraukos – 2011 metais Lietuvoje vyks XXXVII Europos vyrų krepšinio čempionatas.

Gimimo dienos

• 1770 m. – Adomas Jurgis Čartoriskis, Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės bajoras, didikas, Čartoriskių herbo kunigaikštis, politikas, Abiejų Tautų Respublikos, Rusijos imperijos ir Lenkijos karalystės valstybės ir karinis veikėjas (m. 1861 m.).
• 1819 m. – Konstantinas Grevinkas, Estijos geologas ir archeologas, mineralogijos daktaras (m. 1887 m.).
• 1881 m. – Jonas Gudaitis-Vabalas, pedagogas, psichologas, visuomenės veikėjas, laisvamanis (m. 1955 m.).
• 1888 m. – Antanas Kaminskas, vargonininkas ir chorvedys (m. 1956 m.).
• 1890 m. – Boleslovas Jakutis, Lietuvos karinis veikėjas, Generalinio štabo pulkininkas (m. 1969 m.).
• 1892 m. – Jonas Laurinaitis, Lietuvos karinis ir visuomenės veikėjas, pulkininkas (m. 1947 m.).
• 1896 m. – Jeronimas Uborevičius, lietuvių kilmės tarybinis karinis ir politinis veikėjas, pirmo rango komandarmas (m. 1937 m.).
• 1900 m. – Juozas Gražulis, Lietuvos karinis veikėjas, pulkininkas leitenantas (m. 1946 m.).
• 1902 m. – Antanas Juška, Lietuvos astronomas, mokslo populiarintojas, visuomenės veikėjas, daktaras (m. 1985 m.).
• 1906 m. – Liudas Dovydėnas, Lietuvos žurnalistas, rašytojas, vienas produktyviausių prieškario Lietuvos kūrėjų (m. 2000 m.).
• 1911 m.:
  • Antanas Juozas Rudis, Amerikos lietuvių visuomenės veikėjas ir filantropas.
  • Edvardas Kaštaunas, aktorius.
  • Vytautas Mackevičius, Lietuvos tapytojas (m. 1991 m.).
• 1915 m. – Povilas Baltrušaitis, muzikos mokytojas ir chorvedys (m. 1976 m.).
• 1916 m. – Milda Budrienė, lietuvių gydytoja, JAV lietuvių visuomenės veikėja, medicinos istorijos tyrinėtoja.
• 1921 m. – Henrikas Černiauskas, Lietuvos agronomas selekcininkas, biomedicinos mokslų daktaras.
• 1924 m. – Anatolijus Rasteika, Lietuvos inžinierius architektas (m. 2008 m.).
• 1930 m.:
  • Rūta Birutė Jokubonienė, Lietuvos dailininkė tekstilininkė.
  • Laima Liuda Gėgžnaitė, Vilniaus pedagoginio universiteto dėstytoja, fizikos mokslų daktarė docentė (m. 2020 m.).
• 1934 m. – Genovaitė Vanagaitė, Lietuvos kompozitorė, pedagogė (m. 2020 m.).
• 1936 m. – Juozas Talžūnas, choro dirigentas ir pedagogas.
• 1937 m. – Laima Kastanauskaitė, Lietuvos sociologė, habilituota socialinių mokslų daktarė.
• 1939 m. – Algirdas Skirkevičius, Lietuvos entomologas ir etofiziologas (m. 2024 m.).
• 1942 m. – Vidutis Bakas, lietuvių dainininkas (baritonas).
• 1943 m. – Aldona Janušauskaitė-Dausienė, Lietuvos aktorė (m. 2024 m.).
• 1945 m.:
  • Kornelija Užemeckienė-Skavidytė, choro dirigentė ir pedagogė.
  • Regimantas Ramonas, inžinierius ekonomistas Lietuvos ir Biržų rajono politinis bei visuomenės veikėjas.
• 1946 m. – Elvyra Julija Bukevičiūtė, Lietuvos kalbininkė, istorinės – lyginamosios kalbotyros specialistė, humanitarinių mokslų daktarė.
• 1947 m.:
  • Aleksandr Dementjev, Lietuvos fizikas, habilituotas fizinių mokslų daktaras.
  • Jonas Juodzevičius, Lietuvos tapytojas.
• 1948 m.:
  • Adomas Jacovskis, Lietuvos scenografas, tapytojas. Vienas žymiausių lietuvių teatro dailininkų.
  • Jonas Povilaitis, Lietuvos ir Radviliškio rajono politinis bei visuomenės veikėjas.
• 1949 m.:
  • Albinas Minkevičius, inžinierius, Lietuvos ir Alytaus miesto politinis bei visuomenės veikėjas.
  • Aldona Taurienė, Lietuvos visuomenės ir politinė veikėja.
  • Gediminas Žukauskas, Lietuvos ir Kauno miesto politinis bei visuomenės veikėjas.
• 1953 m.:
  • Rimantas Diliūnas, Lietuvos ir Kėdainių rajono politinis bei visuomenės veikėjas.
  • Vytautas Kiguolis, Lietuvos ir Prienų rajono politinis bei visuomenės veikėjas.
• 1955 m. – Jonas Sudeikis, Lietuvos politinis veikėjas.
• 1959 m. – Kazimieras Džiaukštas, Lietuvos ir Švenčionių rajono savivaldybės politinis bei visuomenės veikėjas.
• 1960 m. – Laimutis Štirvydas, Lietuvos pedagogas, Biržų raj. ir Vabalninko visuomenės veikėjas.
• 1961 m.:
  • Auksė Lekandrienė, ūkininkė, Lietuvos ir Rokiškio rajono politinė bei visuomenės veikėja.
  • Juozas Kerpė, Lietuvos ir Molėtų rajono politinis bei visuomenės veikėjas.
• 1963 m. – Algimantas Urnikis, Lietuvos ir Mažeikių rajono politinis bei visuomenės veikėjas.
• 1964 m. – Gintautas Mažeikis, Lietuvos filosofas, antropologas, filosofijos profesorius.
• 1971 m. – Marius Baltuška, pedagogas, Lietuvos ir Molėtų rajono politinis bei visuomenės veikėjas.
• 1972 m. – Raimondas Rumšas, lietuvių sportininkas (dviračių sportas).
• 1973 m. – Rėda Nemickienė, Lietuvos archeologė.
• 1977 m. – Audrius Kšanavičius, Lietuvos futbolininkas. Žaidžia saugo pozicijoje.

Mirtys

• 1932 m. – Kajetonas Sklėrius, dailininkas tapytojas, skulptorius, pedagogas, moderniosios lietuvių akvarelės pradininkas (g. 1876 m.).
• 1944 m. – Alfredas Šlikas, pedagogas, literatas, Lietuvos ir Biržų apskrities visuomenės veikėjas (g. 1902 m.).
• 1947 m. – Vaclovas Michnevičius, lietuvių inžinierius ir architektas, daugiau kaip 30 bažnyčių projektų Lietuvoje ir Gudijoje autorius (g. 1866 m.).
• 1950 m. – Adolfas Sabaliauskas, kanauninkas, tautosakininkas, vertėjas, poetas, suomių epo „Kalevala“ vertėjas į lietuvių kalbą (g. 1873 m.).
• 1954 m. – Antanas Makačinas, choro ir orkestro dirigentas, pedagogas (g. 1904 m.).
• 1972 m. – Ona Čebelytė-Jankauskienė, medicinos sesuo (g. 1894 m.).
• 1993 m. – Stasys Chockevičius, chorvedys ir pedagogas (g. 1932 m.).
• 1997 m. – Aleksandras Šešelgis, Lietuvos literatūros tyrinėtojas, tekstologas (g. 1921 m.).
• 2000 m. – Giršas Gelmanas, Lietuvos biofizikas, habilituotas biomedicinos mokslų daktaras (g. 1947 m.).
• 2008 m. – Vytautas Lapėnas, aviatorius, ekonomistas, Lietuvos politinis bei visuomenės veikėjas (g. 1958 m.).
• 2021 m. – Pranas Baltrėnas, Lietuvos inžinierius aplinkosaugininkas, habilituotas technologijos mokslų daktaras (g. 1940 m.).
• 2022 m. – Bernardas Šaknys, Lietuvos pedagogas, žurnalistas, redaktorius (g. 1938 m.).
• 2026 m. – Osvaldas Jablonskis, Lietuvos dailininkas, tapytojas (g. 1944 m.).

Šią dieną pasaulyje

Įvykiai

• 1460 – Romos popiežius Pijus II paskelbė Kryžiaus žygį;
• 1581 – Rygos miestas prisijungė prie ATR;
• 1784 – Baigėsi Amerikos nepriklausomybės karas;
• 1858 – italų revoliucionierius Feličis Orsinis (Felice Orsini) Paryžiuje sviedė bombą į imperatorių Napoleoną III (Napoleon III). Keli žmonės žuvo, bet pats imperatorius liko nesužeistas;
• 1878 – Didžiojoje Britanijoje įvyko pirmasis privatus telefoninis pokalbis – Raito saloje karalienė Viktorija (Victoria) kalbėjosi su Tomu Bidulfu (Thomas Biddulph);
• 1900 – Romoje pirmą kartą pastatyta Džakomo Pučinio (Giacomo Puccini) opera „Toska“;
• 1907 – per galingą žemės drebėjimą sugriauta beveik visa Jamaikos sostinė Kingstonas, žuvo šimtai žmonių;
• 1918 – pasikėsinimas į Sovietų Rusijos diktatorių V. Leniną. Sužeistas Vokietijos komunistinio judėjimo lyderis Friedrich Platten.
• 1932 – JAV pradėjo veikti pirmasis totalizatorius;
• 1943 – Kasablankoje įvyko sąjungininkų susitikimas, per kurį buvo svarstoma strategija, kaip baigti Antrąjį pasaulinį karą;
• 1953 – pirmuoju Jugoslavijos Respublikos prezidentu išrinktas maršalas Josipas Broz Titas (Josip Broz Tito);
• 1972 – Danijos karaliene tapo Margareta II;
• 1980 – JTO Generalinė Asamblėja po sovietų invazijos į Afganistaną 1979 metų gruodį priėmė rezoliuciją, raginančią nedelsiant iš Afganistano išvesti visas užsienio pajėgas;
• 1996 – Izraelio ministro pirmininko Ichako Rabino (Yitzak Rabin) žudikui Jigalui Amirui (Yigal Amir) oficialiai pateikti kaltinimai dėl žmogžudystės;
• 2003 – dešimtys tūkstančių Kipro turkų Nikosijoje susirinko į didžiausią demonstraciją, per kurią reikalavo susivienijimo su graikiškąja salos dalimi;
• 2004 – JAV prezidentas Džordžas V. Bušas pranešė apie permainas JAV oro erdvės politikoje, paskelbdamas apie pakartotiną skrydį į Mėnulį ir pirmą žmogaus pilotuojamą misiją į Marsą;
• 2004 – Italijos ir Egipto policija suėmė „Raudonųjų Brigadų“ maištininką Ritą Algranatį, 1978 metais dalyvavusį buvusio Italijos ministro pirmininko Aldo Moro (Aldo Moro) pagrobime ir nužudyme;
• 2011 – Arabų pavasario įvykiai: įvairiuose Tuniso miestuose į protesto mitingus išėjo daugiau kaip 100 tūkst. žmonių. Prezidentas Zinas Al Abidinas Ben Ali paskelbęs pirmalaikius parlamento rinkimus, atsistatydino ir kitą dieną pabėgo į Saudo Arabiją.

Gimimo dienos

• 83 m. pr. m. e. – Markas Antonijus, Romos respublikos politikas ir karvedys. Jis buvo svarbus Julijaus Cezario rėmėjas kaip karo vadas ir administratorius. Po Cezario mirties su Oktavianu ir Lepidu suformavo politinę sąjungą šiandien vadinama Antruoju triumviratu (m. 30 m. pr. m. e.).
• 1131 m. – Valdemaras I Didysis, Danijos karalius.
• 1827 m. – Piotras Semionovas-Tianšanskis, žymus rusų geografas ir statistikas. Daugiau nei 40 m. vadovavo Rusijos geografų draugijai, jam prižiūrint leistas Rusijos imperijos geografinis-statistinis žodynas. Buvo pagrindinis pirmojo Rusijos imperijos gyventojų surašymo organizatorius (m. 1914 m.).
• 1875 m. – Albertas Šveiceris, vokiečių gydytojas, humanistas, 1952 m. Nobelio taikos premijos laureatas (m. 1965 m.).
• 1904 m. – Cecil Walter Hardy Beaton, anglų fotografas (m. 1980 m.).
• 1905 m. – Takeo Fukuda, Japonijos ministras pirmininkas 1976–1978 metais. Į istoriją jis įėjo tuo, jog pasirašė draugystės sutartį su Kinija ir taip baigė dešimtmečius trukusį abipusį priešiškumą (m. 1995 m.).
• 1911 m. – Anatolijus Naumovičius Rybakovas, rusų rašytojas, romanistas. Stalino, TSRS ir Rusijos TFSR premijų laureatas. Žymiausi A. Rybakovo kūriniai yra „Sunkus smėlis“ ir trilogija „Arbato vaikai“ (m. 1998 m.).
• 1919 m. – Giulio Andreotti, Italijos žurnalistas ir politikas, tris kartus šalies buvęs ministru pirmininku – 1972–1973, 1976–1979 ir 1989–1992 m. Taip pat jis buvo dirbęs keliose ministerijose, o nuo 1991 m. tapo senatoriumi visam gyvenimui (m. 2013 m.).
• 1925 m. – Jukio Mišima, vienas ryškiausių XX a. Japonijos rašytojų ir Dramaturgų, išgarsėjęs tiek savo nihilistiniais kūriniais, tiek ritualine savižudybe – sepuku – ir jos aplinkybėmis (m. 1970 m.).
• 1926 m. – Andžejus Abramovičius, Lenkijos archeologas ir istorikas, daktaras (m. 2011 m.).
• 1935 m. – Liucilė Vyler, Kanados slidininkė.
• 1938 m. – Džordžija Mol, italų aktorė ir dainininkė (m. 2026 m.).
• 1939 m. – Ute Starke-Kahlenberg, vokiečių sportininkė, gimnastė, jojikė žirgais.
• 1963 m. – Steven Soderbergh, JAV kino režisierius, prodiuseris, scenaristas ir kinematografas.
• 1965 m. – Šamilis Salmanovičius Basajevas, čečėnų kovotojas, teroristas, politikas. Iki mirties buvo labiausiai ieškomas žmogus Rusijoje (m. 2006 m.).
• 1969 m. – Dave Grohl, JAV roko muzikantas, buvęs Nirvana būgnininkas ir pagalbinis vokalas nuo 1990 m. iki grupės iširimo 1994 metais, šiuo metu Foo Fighters gitaristas ir vokalistas.
• 1973 m. – Džankarlas Fizikela, italų Formulės 1 lenktynininkas. Nuo 2009 m. Italijos Grand Prix atstovaujantis Scuderia Ferrari ekipą, o 2010 m. sezone esantis šios ekipos atsarginis lenktynininkas. Jis – vienas labiausiai patyrusių dabartinių pilotų, per keturiolika metų Formulėje-1 iškovojęs tris pergales.
• 1977 m. – Juan Pablo Raba, Kolumbijos aktorius.
• 1980 m.:
  • Andrija Žižić, Kroatijos krepšininkas, žaidžiantis savo šalies nacionalinėje rinktinėje.
  • Cory Gibbs, amerikiečių futbolo žaidėjas.
  • Sosuke Sumitani, japonų diktorius.

Mirtys

• 1301 m. – Andrius III Venecijietis, 1290–1301 m. Vengrijos karalius (g. 1265 m.).
• 1676 m. – Pjetras Frančeskas Kavalis, italų kompozitorius, išgarsėjęs religinio pobūdžio kūriniais bei opera „Calisto“ (g. 1602 m.).
• 1742 m. – Edmundas Halis, anglų astronomas. Jis pirmasis apskaičiavo vėliau jo vardu pavadintos kometos orbitą bei tiksliai prognozavo, kad ji prie Žemės sugrįš 1705, 1758, 1835 ir 1910 metais (g. 1656 m.).
• 1766 m. – Frederikas V, 1746–1766 m. Danijos ir Norvegijos karalius, Šlezvigo ir Holšteino hercogas, Oldenburgo ir Delmenhorsto grafas (g. 1723 m.).
• 1898 m. – Charles Lutwidge Dodgson, anglų matematikas, logikas, rašytojas, anglikonų pastorius, fotografas (g. 1832 m.).
• 1957 m. – Humphrey DeForest Bogart, amerikiečių aktorius, dažnai vadinamas kultūrine ikona. (g. 1899 m.).
• 1966 m. – Sergejus Koroliovas, rusų mokslininkas, raketinės ir kosminės technikos konstruktorius ir gamybos organizatorius, praktinės kosmonautikos pradininkas (g. 1907 m.).
• 1972 m. – Frederikas IX, 1947–1972 m. Danijos karalius (g. 1899 m.).
• 1988 m. – Georgijus Maksimilijanovičius Malenkovas, sovietų politikas, Komunistų partijos vadovas ir artimas Stalino bendradarbis. Po Stalino mirties trumpam buvo tapęs Sovietų Sąjungos vadovu (nuo 1953 m. kovo mėn. iki rugsėjo mėn.), 1953–1955 m. – TSRS Ministrų Tarybos Pirmininkas (g. 1902 m.).
• 1992 m. – Iraklis Abašidzė, gruzinų poetas, vertėjas, visuomenės veikėjas (g. 1909 m.).
• 1994 m. – Zino Davidoff, žinomas ukrainiečių–žydų kilmės šveicarų tabako prekiautojas. 1911 m. kartu su šeima emigravo į Šveicariją, kur 1912 m. tėvas, taip pat tabako prekiautojas, Ženevoje atidarė tabako parduotuvę (g. 1906 m.).

Nuorodos

• Istorijos dūžiai. Lrytas.lt, Archyvuota kopija 2022-01-14 iš Wayback Machine projekto.